Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 200 033 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Diuseldorfą ir Eseną jungiantis Mintarder Ruhrtalbrücke tiltas Miulheime Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Vilhelmo ir Joano Blaeu redaguotas ir 1645 m. išleistas Germaniae veteris typus žemėlapis. Pateikti vietovardžiai sutinkami Tacito ir Ptolemejaus žemėlapiuose: šiauriau Chrono (Nemuno?) pavaizduoti aisčiai (aestui), piečiau – venedai (venedi). Lietuvos istorinė kartografija – istorijos ir kartografijos mokslų disciplina, tirianti Lietuvos žemėlapius istoriniu požiūriu. Nuo XVI a. įvairių šalių kartografai sudarinėjo ir leido nemaža žemėlapių, kuriuose tobuliau buvo pavaizduota Lietuva. Labai žinomi ir daugelio šiandieninų kartografijos bei geografijos istorikų (lenkų, vokiečių, rusų, latvių, švedų, lietuvių) toliau tyrinėjami žemėlapiai: B. Vapovskio – „Lenkijos ir Lietuvos žemėlapis“ (1526 m.), Olaus Magnuso – „Carta marina“ (1539 m.), V. Grodeckio – „Lenkijos ir gretimų žemių žemėlapis“ (1562 m.), M. Striulevičiaus – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Livonijos ir Moskovijos žemėlapis“ (apie 1579 m.) ir G. Merkatoriaus – „Lietuvos“ (1595 m.) žemėlapiai. Šių žemėlapių autoriai jau turėjo sukaupę daug tikslesnių duomenų, o gal ir brėžinių, atidžiau sistemino medžiagą, objektyviau ją vertino ir kruopščiau kartografavo. Šiuose žemėlapiuose Lietuvos kartografinis vaizdas daug realesnis ir išsamesnis: tankus upių tinklas, daug gyvenviečių, pavaizduoti didžiausiųjų miškų masyvai. B. Vapovskio žemėlapyje, lyginant su ankstesnių autorių kartografiniais darbais, daug tankesnis upių tinklas, tiksliau pavaizduota Baltijos kranto linija, panaši į dabartinę Kuršių nerijos formą, lengvai atpažįstamos Kuršių marios. Palyginti detalus ir tikroviškas Nemuno deltos vaizdas su Rusnės ir Gilijos šakomis. Pavaizduotos didesniosios Žemaitijos upės: Minija, Jūra, Akmena, Šventoji, Varduva, Dubysa ir dar dvi neįvardytos upės – Nemuno intakai. Palyginti nemažai pažymėta gyvenviečių: Klaipėda, Ventė, Telšiai, Plateliai, Švėkšna, Viekšniai, Luokė, Alsėdžiai, Varniai, Kražiai, Kaltinėnai, Batakiai, Viduklė, Raseiniai, Lioliai, Rusnė, Pajūris, Tauragė. Platelių ežero saloje pažymėta dar XV a. pradžioje stovėjusi pilis. Šiandieninės Lietuvos plote O. Magnaus žemėlapyje išbrėžtos vos kelios upės: pajūrio Šventoji, Bartuva, Aukštaitijos Šventoji (paslėpta po herbu), Nemunas, Neris, Vilnia, Šešupė, Liepona (klaidingai išmesta iš Vištyčio ežero). Tačiau negalima nepastebėti, kad upių tėkmės gerokai tikslesnės negu buvo ankstesnių autorių žemėlapiuose. Originaliau pavaizduotas Nemuno žemupys ir Deimenos šaka. Specialistai mano, jog O. Magnus, kaip ir B. Vapovskis, sąmoningai išryškino šią Nemuno dalį, norėdamas pabrėžti, kad ji Lietuvai buvo svarbi vandens kelio atkarpa, intensyviai naudota žemės ūkio gaminiams ir miško ruošiniams gabenti iš rytų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sričių į Vakarų Europą. Lietuvos plote autorius pažymėjo tik svarbiausias gyvenvietes: Vilnių, Kauną, Tauragę, Varnius, Klaipėdą ir dar tris neįvardytas, todėl jas sunku atpažinti. Be to, O. Magnus pačių svarbiausiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – užrašus supainiojo: Kauno pavadinimą užrašė prie Jurbarko, o Vilniaus – prie Kauno. Be to, pažymėtos dvi pilys: viena Platelių ežero saloje (ji buvo minima rašytiniuose šaltiniuose 1529 m.), kita prie Nemuno, ties Rusnės sala – Vintborg. Nėra abejonės, jog tai XIV a. Ventėje stovėjusioji Kryžiuočių ordino pilis. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

spalio 18 d. įvykiai Lietuvoje 1907 − atidarytas Karalienės Luizos tiltas. 2000 − Lietuvos Konstitucinis teismas, išnagrinėjęs Seimo opozicijos 1998–1999 m. priimtuose teisės aktuose 10 ginčytinų nuostatų, susijusių su JAV bendrovės „Williams International“ atėjimu į Lietuvos naftos ūkį, konstatavo, kad reorganizuojant ir privatizuojant Lietuvos naftos ūkį buvo pažeisti turtiniai valstybės interesai. Konstitucinis Teismas panaikino 5 nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, galiojimą. Pasaulyje 1685 − Prancūzijos karalius Liudvikas XIV išleido Fontenblo ediktą, kuriuo panaikino Nanto ediktą. 1908 − Belgija aneksavo Laisvąją Kongo valstybę. 1912 − Prasidėjo Pirmasis Balkanų karas. Keisti

Savaitės iniciatyva Kundos kultūros įrankiai, Estijos Istorijos muziejus Estijos istorija – Estijos teritorijoje egzistavusių etninių grupių ir valstybių istorija nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo iki dabartinių laikų. Estijos istorija prasideda IX tūkst. pr.m.e., kai atsitraukus ledynui čia pasirodė pirmieji klajojantys medžiotojai ir rinkėjai. Pagal vieną iš teorijų III tūkst. pr.m.e. šioje teritorijoje pasirodė finougrų gentys, iš kurių kilę dabartiniai estai. XIII a. pradžioje dabartinės Estijos teritorijoje gyveno į ikivalstybinius politinius junginius susiorganizavusios estų gentys. Tuo metu jų užkariavimą ir krikštijimą pradėjo Kalavijuočių ordinas, čia pradėjęs kryžiaus žygius (1200-1227 m.). Iki 1227 m. vokiečių riteriai ir danai užkariavo dabartinės Estijos teritoriją. Nuo 1418 iki 1562 m. visa Estija įėjo į Livonijos konfederaciją. Šioje valstybėje vokiečių atvykėlių mažuma sudarė politinį, karinį, religinį ir intelektualinį elitą, valdė prekybą ir žemę. Vietiniai gyventojai finougrai užėmė žemesnįjį visuomenės sluoksnį ir ši situacija išliko iki pat 1917 m. XVI a. pradžioje ši valstybė perėjo į liuteronybę. Netrukus ji tapo varžymosi tarp kaimyninių Rusijos, Lietuvos, Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos valstybių objektu. Po 1558-1583 m. Livonijos karo dabartinės Estijos teritoriją prisijungė Švedija. Iš pradžių Švedijos valdovai nekvestionavo baltvokiečių dominavimo. Politika pasikeitė valdant Karoliui XI, tačiau reformų pastangas nutraukė Švedijos pralaimėjimas Rusijai Šiaurės kare. Nuo 1721 m. dviems šimtmečiams Estija tapo Rusijos imperijos dalimi. Rusijos imperijos laikotarpiu baltvokiečiai turėjo ribotą autonomiją, vokiečių kalba buvo švietimo ir administravimo kalba. Vokiečių kilmingieji žemvaldžiai valdė vietinius finougrus kaip baudžiaunininkus. Baudžiava panaikinta XIX a., iš dalies spaudžiant Rusijos valdžiai, iš dalies dėl Švietimo idėjų paplitimo tarp vokiečių kilmingųjų. Dalis pastarųjų, vadinamųjų estofilų, domėjosi estų kalba, kultūra ir istorija. XIX a. viduryje prasidėjo Estijos atgimimo laikotarpis. Estijos viduriniosios klasės intelektualai ėmėsi rinkti folklorą, gryninti kalbą; tai lėmė pirmųjų periodinių leidinių ir grožinės literatūros atsiradimą estų kalba. XIX a. pabaigoje estų kalba, paskatinta rusifikacijos pastangų, ėmė išstumti vokiečių kalbą, kuri iki tol buvo vienintelė elito naudojama kalba. Tuo pačiu metu išaugo estų valstiečių, turinčių žemės, skaičius. XX a. pradžioje estų politinės partijos ėmė kelti ribotos autonomijos ir lygaus statuso su vokiškai kalbančiaisiais reikalavimus. Po Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918 m.), kuris sukėlė Rusijos imperijos subyrėjimą, Estija kaip ir kitos Baltijos šalys 1920 m. pasiekė nepriklausomybę po trumpo nepriklausomybės karo su Raudonąja Armija ir Baltijos vokiečių pajėgomis (Baltische Landeswehr). 1920 m. vasario mėn. sudaryta Tartu taikos sutartimi Sovietų Rusija pripažino Estijos nepriklausomybę. Žemės, kurios tebebuvo valdomos vokiečių kilmingųjų buvo perdalintos valstiečiams ir sukurta parlamentinė respublika. Pastaroji, dėl Didžiosios depresijos gresiant populistiniam judėjimui, nuo 1934 m. transformavosi į pusiauautoritarinį režimą. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, pagal 1939 m. slaptuosius Vokietijos-Sovietų Sąjungos susitarimus Estija pateko į sovietų įtakos sferą. Sovietų Sąjunga 1940 m. šalį okupavo ir aneksavo. Ilgus šimtmečius Estijoje dominavusi baltvokiečių mažuma repatrijavo į Vokietiją. Antrojo pasaulinio karo metu Estiją 1941 m. okupavo Vokietija, Estija buvo įjungta į Ostlandą, kaip viena iš provincijų. 1944 m. šalį vėl okupavo Sovietų Sąjunga. Dalis gyventojų pabėgo, bijodami sovietų okupantų keršto. Prieš sovietų valdžią veikė partizaninis judėjimas. Sovietai iš esmės pakeitė Estijos visuomenę ir ekonomiką. Vykdyta industrializacija ir žemės ūkio kolektyvizacija. Estijoje susiformavo didelė rusų mažuma. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai Estija taikiai atgavo nepriklausomybę. Prasidėjo sparčios ekonomikos pertvarkos, naujų politinių ir ekonomikos institucijų kūrimas. Estija įstojo į NATO ir 2004 m. į Europos Sąjungą. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra prieš 30 m. rugpjūtį nepriklausomybę paskelbusios valstybės. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Spalio 18 d. Graikijoje įžiebta Pekino žiemos olimpinių žaidynių ugnis.[1] Spalio 18 d. Žaliojo Kyšulio prezidento rinkimus laimėjo opozicijos kandidatas Josia Maria Neves.[2] Spalio 16 d. Su naująja Kinijos kosmine stotimi „Tiangong“ susijungė erdvėlaivis „Shenzhou 13“, skraidinęs 3 įgulos narius.[3] Spalio 15 d. Jungtinėje Karalystėje mirtinai subadytas parlamentaras David Amess.[4] Spalio 14 d. Beirute per šiitų judėjimų „Hezbollah“ ir „Amal“ organizuotą mitingą buvo nušauti 6 žmonės, dar 32 sužeisti.[5] Spalio 13 d. 37-erių Danijos pilietis Norvegijos pietryčiuose esančiame Kongsbergo mieste lanku nušovė penkis žmones ir dar du sužeidė.[6] Spalio 13 d. Kaip parodė analizė, Rusijos gyventojų skaičius per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo 997 000 – daugiausiai taikos metu.[7] Spalio 11 d. Prisaikdintas naujasis Austrijos federalinis kancleris Aleksanderis Šalenbergas.[8] Spalio 11 d. Nobelio ekonomikos premiją gavo Deividas Kardas, Džošua D. Angristas ir Gvidas V. Imbensas už įžvalgas apie darbo rinką ir „natūralius eksperimentus“.[9] Spalio 9 d. Kilus korupcijos skandalui, iš posto pasitraukė Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas.[10] Spalio 9 d. Suskaičiavus beveik visus balsus, paaiškėjo, kad Čekijos parlamento rinkimus laimėjo opozicinės partijos.[11] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga