Hermann von Helmholtz
| Hermann von Helmholtz | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1821 m. rugpjūčio 31 d. Potsdamas, Prūsijos karalystė |
| Mirė | 1894 m. rugsėjo 8 d. (73 metai) Berlynas, Vokietijos imperija |
| Sutuoktinis (-ė) | Anna von Mohl |
| Vaikai | 3 |
| Veikla | įvairiapusis mokslininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Frydricho Vilhelmo medicinos institutas |
| Parašas | |
 | |
Hermanas Liudvigas Ferdinandas fon Helmholcas (vok. Hermann Ludwig Ferdinand von Helmholtz, 1821 m. rugpjūčio 31 d. – 1894 m. rugsėjo 8 d.) – vokiečių fizikas, gydytojas, fiziologas, psichologas, akustikas.
Prūsijos mokslų akademijos narys (1871 m.; nuo 1857 m. narys korespondentas),[1] Londono karališkosios draugijos užsienio narys (1860 m.),[2] Peterburgo mokslų akademijos užsienio narys korespondentas (1868 m.).[3]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1843 m. Berlyne baigė Frydricho Vilhelmo medicinos institutą. Dirbo fiziologijos profesoriumi: 1849–1855 m. Karaliaučiaus, 1855–1858 m. Bonos, 1858–1871 m. Heidelbergo universitete. 1871–1888 m. Berlyno universitete ėjo fizikos profesoriaus pareigas, o 1888–1894 m. buvo Fizikos ir technikos instituto Berlyne direktoriumi.[4]
H. fon Helmholcas atliko elektrodinamikos, optikos, šilumos, akustikos ir hidrodinamikos mokslinius tyrimus. Jis yra vienas iš energijos tvermės dėsnio atradėjų: 1847 m. darbe „Apie jėgos tvermę“ („Über die Erhaltung der Kraft“) šį dėsnį suformulavo, matematiškai pagrindė ir akcentavo jo visuotinumą, nes energijos tvermės dėsnis galioja mechaniniams, šiluminiams, elektriniams, fiziologiniams procesams. Į termodinamiką įvedė laisvosios ir surištosios energijos sąvokas. Praplėtė šviesos anomaliosios dispersijos teoriją. H. fon Helmholcas 1869 m. atrado virpesių kontūrą. 1881 m. išsakė teiginius dėl elektros diskrečios sandaros. Jis reikšmingai prisidėjo prie fiziologinės akustikos plėtotės – atrado kombinacinius tonus, analizavo garso bangų poveikį ausiai, H. fon Helmholcas yra girdos rezonansinės teorijos autorius. Atliko regos fiziologijos darbų (iškėlė ir pagrindė akies akomodacijos teoriją, išvystė spalvų suvokimo teoriją).[4]
Jis sukūrė fiziologinių tyrimų metodų bei išrado matavimo prietaisų (Helmholco rezonatorių, miografą, oftalmoskopą, oftalmometrą). Pirmasis 1850 m. išmatavo nervinio impulso sklidimo greitį, nustatė refleksų latentinį periodą. Taikydamas mechaninio panašumo principą, paaiškino oro sūkurių, audrų, jūros bangų susidarymą.[4]
1881 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono ordinu. Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 11 573, taip pat krateriai Mėnulyje ir Marse.[4]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Hermann von (1883) Helmholtz Archyvuota kopija 2021-07-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Hermann Ludwig Ferdinand von (1821 - 1894)“. royalsociety.org. Nuoroda tikrinta 2026-05-04.
- ↑ „Гельмгольц Герман Людвиг Фердинанд“. www.ras.ru. Suarchyvuota iš originalo 2025-01-23. Nuoroda tikrinta 2026-05-04.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: botas: originalaus URL būsena nežinoma (nuoroda) - 1 2 3 4 G. Viselgienė, red. (2025-06-09) [2018-06-23]. „Hermann Ludwig Ferdinand von Helmholtz“. VLE. Nuoroda tikrinta 2026-05-04.
