Teodoridas I
| Teodoridas I | |
|---|---|
| Teodorido I statula ant Madrido karališkųjų rūmų | |
| Baltų dinastija | |
| Gimė | ~390 m. |
| Mirė | 451 m. birželio mėn. (~61 metai) Katalaunijos laukai (dab. Prancūzija) |
| Palaidotas (-a) | Pua, Marnos departamentas |
| Tautybė | gotas |
| Vaikai | Torismundas, Teodoridas II, Friderikas, Eurikas, Retimeras, Himneritas |
| Religija | arijonizmas |
| Vestgotų karalius | |
| Ėjo pareigas | 418 – 451 |
| Pirmtakas | Valija |
| Įpėdinis | Torismundas |
| Teodoridas I | |
Teodoridas I arba Teoderikas I (got. Þiudarīks, lot. Theodoridus, Theoderichus; apie 390–451 m.) – vizigotų karalius (418–451 m. valdė Tulūzos karalystę), žymus savo vaidmeniu sustabdant hunų antplūdį Europoje Katalaunijos laukų mūšyje 451 m., nors pats šiame mūšyje ir žuvo.[1]
Sostą jis perėmė 418 m., po karaliaus Valijos mirties. Teodoridas I užbaigė vestgotų apgyvendinimą Akvitanijoje (pietvakarių Prancūzijoje; dar prie Valijos 416 m. buvo sudarytas susitarimas su Romos imperatoriumi Honorijumi, kuris leido vizigotams įsikurti Akvitanijoje mainais už karinę tarnybą Romai). Teodorido I politika Romos atžvilgiu buvo permaininga. Naudodamasis Vakarų Romos imperijos silpnumu, jis sėkmingai plėtė savo karalystės teritorijas į pietus, siekdamas prieigos prie Viduržemio jūros. Jis ne kartą kariavo su romėnais (bet niekada nepuldavo Romos teritorijos iš anksto neįsitikinęs, kad tuo metu romėnai yra užsiėmę kuo nors kitu), net bandė užimti strategiškai svarbų Arli miestą (425 m.) ar Narboną (436 m.)[2], tačiau vėliau sudarydavo taikos sutartis. Jo dvare Tulūzoje kurį laiką kaip įkaitas gyveno būsimasis Romos imperatorius Avitas, kuris ten mokė karaliaus sūnus. Teodoridas I turėjo šešis sūnus ir dvi dukras. Būdamas sumanus diplomatas, savo įtaką jis stiprino ištekydamas dukteris už kitų germanų genčių valdovų (pavyzdžiui, svebų karaliaus Rechiaro ir vandalų princo Huneriko).
Didžiąją valdymo dalį Teodoridas I balansavo tarp taikos sutarčių ir karinių konfliktų su įtakingu romėnų karvedžiu Flavijumi Aetijumi. Bet didžiausiu ir dramatiškiausiu Teodorido I gyvenimo įvykiu (451 m. birželį) buvo, kai Atila su milžiniška hunų bei jų vasalų kariuomene įsiveržė į Galiją, ir Teodoridas I tada priėmė lemtingą sprendimą sudaryti sąjungą su savo senu priešu romėnų generolu Aetijumi. Tame lemtingame hunus sulaikančiame Katalaunijos laukų mūšyje didžioji dalis vizigotų kovėsi dešiniajame sparne vadovaujami Teodorido I, kurio kariuomenė turėjo lemiamos įtakos romėnų pergalei, o mažesnis būrys kovėsi kairiajame sparne vadovaujamas jo sūnaus Torismundo. Istoriko Jordano teigimu, įnirtingo mūšio metu Teodoridas I buvo nublokštas nuo žirgo ir sutryptas savo pačių puolančių karių arba persmeigtas ostgoto (kariavusių Atilos pusėje) Andago ietimi.[3] Teodorido kūnas buvo rastas tik kitą dieną. Laikantis gotų papročių, kariai jo gedėjo ir palaidojo mūšio lauke. Torismundas iškart po to buvo išrinktas savo tėvo įpėdiniu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Visigoth. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Jordanas. Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA. Vilnius: Žara, 2017; p. 241
- ↑ Jordanas. Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA. Vilnius: Žara, 2017; p. 269