Valameras
| Valameras | |
|---|---|
| Amalų dinastija | |
| Gimė | ~420 m. Hunų imperija |
| Mirė | 469 m. (~49 metai) Panonija |
| Tautybė | gotas |
| Tėvai | Vandalarijus |
| Ostgotų karalius | |
| Ėjo pareigas | 447 – 469 |
| Pirmtakas | – |
| Įpėdinis | Teodemiras |
Valameras (Valamiras, lot. Valamir, got. 𐍅𐌰𐌻𐌰𐌼𐌴𐍂𐍃 = Walamērs „mylimas garsusis“; apie 420–469 m.) – ostgotų (ostrogotų) karalius (447–469 m.), Amalų dinastijos atstovas, vyriausias ostgotų karaliaus Vandalaro sūnus, Teodoriko Didžiojo dėdė. Pasižymėjęs kaip ostgotų išlaisvintojas iš hunų valdžios, gotų žemių Panonijoje (dabartinėje Vengrijoje) vienytojas.
Valameras, kurį laiką būdamas hunų karaliaus Atilos patikimu vasalu, vadovavo ostrogotų pajėgoms Atilos žygiuose prieš Romos imperiją, įskaitant garsųjį Katalaunijos laukų mūšį 451 metais. Po Atilos mirties (453 m.), pasinaudojęs hunų imperijos susilpnėjimu ir kilusiais vidaus karais, Valameras kartu su broliais Teodemiru ir Vidamiru pradėjo sukilimą. 456–457 m. jis sutriuškino Atilos sūnus ir galutinai išsikovojo nepriklausomybę. Rytų Romos imperijos (Bizantijos) imperatorius Markianas leido Valamerui ir jo žmonėms apsigyventi Panonijoje.[1] Valameras valdė rytinę šios teritorijos dalį, o likusias žemes pasidalijo su savo broliais. 459 m. Rytų Romos imperatoriui Leonui I nustojus mokėti gotams kasmetinę duoklę, Valameras įsiveržė į Ilyriją. Po gotų pergalių prieš bizantiečius, 462 m. imperatorius buvo priverstas vėl gotams mokėti duoklę.
468 m. hunai, vadovaujami karaliaus Dengizicho, pabandė susigrąžinti ostgotų kontrolę, bet ostgotų kariuomenė Basijanos mūšyje galutinai sutriuškino savo buvusius šeimininkus. Romos istoriko Jordano žodžiais tariant, hunai po to visiems laikams paliko gotus ramybėje.[2]
Valameras žuvo apie 469 m. mūšyje prieš skirus, patekęs į pasalą ir nukritęs nuo arklio.[3] Po jo mirties bendru sutarimu sostą perėmė jo brolis Teodemiras (Tiudimeras).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Heather, Peter. The fall of the Roman Empire. A new history. Paperback 2006, Pan Books
- ↑ Jordanas. Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA. Vilnius: Žara, 2017.
- ↑ Martindale, J.R. (1980), The prosopography of the later Roman Empire, vol. 2, A.D 395–527. (Fourth printing 2006 ed.), Cambridge University Press, pp. 1135–1136.
