LFF taurė
| | |
| Įkurta | 1947 m. |
|---|---|
| Šalis | |
| Komandų skaičius | 52 |
| Dabartinis čempionas | FK Kauno Žalgiris (2026 m.) |
| Dabartinis sezonas: 2026 m. LFF taurė | |
LFF taurė – Lietuvos futbolo federacijos organizuojamas futbolo turnyras, kuriame žaidžia apie 50 komandų iš 3 aukščiausių pakopų (A lygos, I lygos, II lygos) ir kai kurios žemesnių lygų komandos. Turnyras organizuojamas nuo 1947 m., iki 1991 m. vadinosi „Tiesos“ taure.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis futbolo taurės turnyras Lietuvoje įvyko 1924 m. Tai buvo Kooperacijos taurė. Iki II pasaulinio karo vyko 3 jos turnyrai, nors oficialaus nacionalinės taurės statuso jis negavo, panašiai kaip ir kiti turnyrai. 1926 m. taurės finalas tapo pirmuoju šalies sporto renginiu aplankytu šalies vadovų – prezidento Kazio Griniaus, ministrų, kariuomenės vadovybės. 1938 m. prestižiškas taurės turnyras vyko lietuvių tautinėje olimpiadoje.
Po karo 1947 m. buvo įsteigta „Tiesos“ laikraščio taurė, kainavusi 8000 rublių.[1] Jai suteiktas nacionalinės taurės statusas, nors jos varžybose dalyvavo tik komandos, žaidžiančios LTSR, bet ne TSRS sąjunginėse futbolo lygose. Taurės turnyrai pradėti rengti dienraščio „Tiesa“ iniciatyva, kuri ir įsteigė taurę, kuri visam laikui buvo įteikiama komandai, laimėjusiai trofėjų 5 kartus arba 3 kartus iš eilės. 1965 m. „Inkarui“ laimėjus taurę 5-ąjį kartą, pirmasis trofėjus klubui atiteko visiems laikams.[2] Antrasis, kuklesnis trofėjus buvo gintarinė skulptūrėlė ir atiteko „Nevėžiui“, taip pat laimėjusiam taurę 5 kartus (1973 m.), trečiasis – „Kelininkui“, laimėjusiam taurę triskart iš eilės (1980 m.).
„Tiesos“ taurės turnyrai buvo labai plataus masto varžybos, kurios buvo vykdomos ne tik respublikos, bet ir miestų bei rajonų mastu. Dažniausiai turnyro formatas buvo toks, kad I etape žaisdavo rajonų komandos, II etape – didmiesčių komandos ir rajonų taurių laimėtojai (varžybos zonose), o III etapas būdavo pagrindinis – jame susikaudavo stipriausios didmiesčių, zonų komandos, taip pat prisijungdavo aukščiausiosios lygos komandos, jeigu jos nežaisdavo ankstesniuose etapuose. Toks formatas galiojo iki pat 1990 m.
1991 m. iš „Tiesos“ laikraščio taurės varžybų organizavimą perėmė Lietuvos futbolo federacija,[3] tad turnyras pakeistas – jis rengiamas nacionaliniu mastu, jame daugiausia dalyvauja tik pajėgiausios Lietuvos futbolo komandos.
- Pavadinimų kaita
- 1947 m. – Tiesos taurė
- 1991 m. – LFF taurė
Pagal rėmėjus taurė vadinta:
- 2003 m. LFF Tauro taurė [4]
- 2012–2013 m. LFF Carlsberg taurė
- 2013–2014 m. LFF Druskininkų Hermio taurė
- 2018–2019 m. Sharp LFF taurė
- 2020–2023 m. Hegelmann LFF taurė
- 2024–2025 m. FPRO LFF taurė
Turnyro apdovanojimai ir įgyjamos teisės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Turnyro nugalėtojas apdovanojamas LFF pereinamąja taure, o žaidėjai ir oficialūs asmenys LFF I laipsnio diplomais ir įgyja teisę kovoti dėl sekančio sezono LFF Supertaurės.
- Nugalėtojas įgyja teisę žaisti kitų metų UEFA Europos konferencijų lygos turnyro II atrankos etape (UEFA Taurių laimėtojų taurės turnyre 1992–1999 m., UEFA taurės turnyre 2000–2009 m., UEFA Europos lygos turnyre 2009–2021 m.).
- Komanda, pralaimėjusi finale, apdovanojama LFF II laipsnio diplomu, o žaidėjai ir oficialūs asmenys LFF II laipsnio diplomais.
Tuo atveju, kai LFF taurės laimėtoju tampa Lietuvos čempionato (nuo 2001 m. – A lygos) pirmos vietos laimėtoju (tokia situacija pasitaikė 1991, 1995, 2002, 2004, 2010, 2011, 2013, 2014, 2015, 2016, 2019 ir 2021 m.), jis įgyja teisę žaisti UEFA čempionų lygoje, o LFF taurės varžybų finalininkas užima nugalėtojo vietą kitose UEFA varžybose. Tuo atveju, kai klubas tampa LFF taurės laimėtoju ir A lygoje užima 2-ą arba 3-ą vietą, tai klubas užėmęs 4-ą vietą A lygoje įgyja teisę žaisti UEFA varžybose.
Trofėjai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartinis taurės trofėjus yra aštuntasis istorijoje:
- Pirmąjį, apie 8000 rublių vertės, sidabrinį trofėjų 1947 m. įsteigė „Tiesos“ laikraštis.[5] Dėl jos kelis dešimtmečius rungtyniaudavo net keli šimtai komandų. 1965 m. taurė visam laikui atiteko Kauno „Inkarui“, kuris laimėjo penkis turnyrus.
- Antrasis trofėjus pagamintas 1966 m. turnyrui (skulptorius Milkintas).[6] Šį kuklesnį gintarinį trofėjų 1973 m. visam laikui gavo penkiskart taurės laimėtojas Kėdainių „Nevėžis“.
- Trečiasis prizas, pagamintas 1974 m., po trijų pergalių iš eilės 1980 m. atiteko Kauno „Kelininkui“.
- Ketvirtoji taurė įsteigta 1981 m., ją iš lietuviško krištolo pagamino „Ekrano“ gamyklos meistrai.[7] Ją sukūrė vyresnioji dailininkė konstruktorė Anita Šlėgel, stiklo pūtėjas Laimutis Masilionis ir graviruotoja Jūratė Dundulytė.[8] Jokia komanda šios taurės neturi, trofėjus saugomas LFF.[9]
- Po nepriklausomybės atkūrimo ketvirtąją taurę pakeitė penktoji, tačiau ji nesužavėjo dalyvių ir žiūrovų, trofėjus saugomas LFF.[9]
- 1998 m. įsteigta nauja didesnė ir išvaizdesnė taurė.
- Septintoji taurė pristatyta 2012 m. gegužę,[10] kai buvo švenčiama 90 metų sukaktis nuo pirmųjų oficialių Lietuvos futbolo rungtynių. Džiugo Jurkūno sukurtas trofėjus buvo nulietas iš sidabro ir svėrė apie 14 kg.[11]
- Aštuntasis trofėjus pristatytas 2022 m. spalio 4 d. pranešus apie finalo rungtynių vietą.[12][13]
- Pirmasis trofėjus (1947–1965)
- Antrasis trofėjus (1966–1973)
- Trečiasis trofėjus (1974–1980)
- Ketvirtasis trofėjus (1981–199?)
- Penktasis trofėjus
- Šeštasis trofėjus (1998–2011)
- Septintasis trofėjus (2012–2021)
- Aštuntasis trofėjus (nuo 2022)
Turnyro taisyklės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Varžybose privalo dalyvauti visos A lygos ir I lygos komandos, II, III bei IV lygų klubai gali pateikti paraiškas dalyvavimui ir pagal paraiškų skaičių nustatomas etapų skaičius. LFF Taurės varžybose gali dalyvauti tik atitinkamo klubo pagrindinė komanda.
Nuo 2007 m. sezono kiekviename etape iki pusfinalio burtų keliu nustatytos poros žaisdavo vienerias rungtynes, namų aikštė nusprendžiama burtų keliu. Jei rezultatas lygus, žaidžiami 2 pratęsimai po 15 minučių, jei reikia, mušami 11 m baudiniai. Pusfinalyje žaidžiamos dvejos rungtynės – išvykoje ir namuose. Esant lygiam rezultatui, į sekantį etapą pereina komanda, pasiekusi daugiau įvarčių išvykoje. Jei rezultatas lygus, žaidžiami pratęsimai, jei reikia, mušami 11 m baudiniai. Finale žaidžiamos vienerios rungtynės. Iki 2007 m. visuose etapuose išskyrus finalą buvo žaidžiama po dvejas rungtynes.
LFF taurės varžybų iki ketvirtfinalių (imtinai) leidžiama keisti 5 žaidėjus, o pusfinaliuose ir finale kiekvienose rungtynėse leidžiama keisti 3 žaidėjus. LFF taurės varžybose paraiškoje galima registruoti ne daugiau 30 žaidėjų. LFF Taurės rungtynėse komandos sudėtyje gali žaisti ne daugiau kaip 4 žaidėjai ne ES piliečiai.
Klubų pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1947–2026 m. finaluose žaidusių klubų suvestinė (paryškinti šiuo metu veikiantys klubai):
| Klubas | Taurės | Finalai | Metai, kuriais iškovojo taurę | Metai, kuriais tapo finalininkais |
|---|---|---|---|---|
| Vilniaus „Žalgiris“ | 14 | 6 | 1991, 1993, 1994, 1997, 2003, 2011–12, >2012–13, 2013–14, 2014–15, 2015–16, 2016, 2018, 2021, 2022 | 1990, 1991–92, 1994–95, 1999–2000, 2000–01, 2017 |
| Kauno „Inkaras“ | 7 | 5 | 1948, 1949, 1951, 1954, 1965, 1969, 1995 | 1950, 1960, 1987, 1995–96, 1996–97 |
| Klaipėdos „Atlantas“ | 6 | 2 | 1977, 1981, 1983, 1986, 2000–01, 2003 | 2004, 2014–15 |
| FBK Kaunas (iki 1999 m. – „Banga“) | 5 | 7 | 1989, 2002, 2004, 2005, 2008 | 1980, 1981, 1984, 1985, 1986, 1997–98, 1998–99 |
| Panevėžio „Ekranas“ | 5 | 5 | 1985, 1998, 1999–2000, 2009–10, 2010–11 | 1972, 1993–1994, 2003, 2006, 2011–12 |
| Kėdainių „Nevėžis“ (1961 m. – EAG) | 5 | 2 | 1967, 1968, 1970, 1972, 1973 | 1961, 1982 |
| Kauno „Kelininkas“ | 4 | 3 | 1976, 1978, 1979, 1980 | 1974, 1977, 1988 |
| Marijampolės „Sūduva“ (1962 m. – „Šešupė“) | 3 | 5 | 2006, 2008–09, 2019 | 1962, 1976, 2001–02, 2016, 2020 |
| Šiaulių „Elnias“ | 3 | 1 | 1950, 1957, 1959 | 1951 |
| Kauno „Kareda“ (1974–1975 m. – „Statybininkas“) | 3 | 1 | 1974, 1996, 1998–99 | 1975 |
| Vilniaus „Saliutas“ (1956 m. – „Raudonoji žvaigždė“) | 2 | 3 | 1952, 1963 | 1956, 1965, 1966 |
| Vilniaus „Pažanga“ | 2 | 2 | 1971, 1982 | 1968, 1973 |
| FK Panevėžys | 2 | 1 | 2020, 2025 | 2021 |
| Vilniaus SRT | 2 | 1 | 1984, 1987 | 1983 |
| Klaipėdos „Sirijus“ | 2 | 1 | 1988, 1990 | 1992–93 |
| Kauno „Lima“ | 2 | - | 1953, 1962 | |
| Gargždų „Banga“ | 1 | 3 | 2024 | 2010–11, 2013–14, 2019 |
| Kretingos „Minija“ | 1 | 2 | 1964 | 1970, 2026 |
| Kauno „Lokomotyvas“ | 1 | 1 | 1947 | 1948 |
| Kauno KPI | 1 | 1 | 1955 | 1954 |
| Naujosios Vilnios „Žalgiris“ | 1 | 1 | 1966 | 1963 |
| Ukmergės „Vienybė“ | 1 | 1 | 1975 | 1969 |
| Kauno „Stumbras“ | 1 | 1 | 2017 | 2018 |
| Vilniaus rajono „Transinvest“ | 1 | - | 2023 | |
| „Kauno Žalgiris“ | 1 | - | 2026 | |
| Kauno „Raudonasis spalis“ | 1 | - | 1956 | |
| Vilniaus „Spartakas“ | 1 | - | 1958 | |
| Kauno „Panemunė“ | 1 | - | 1960 | |
| Naujosios Akmenė „Cementininkas“ | 1 | - | 1961 | |
| Vilniaus „Lietuvos Makabi“ | 1 | - | 1992 | |
| Vilniaus „Vėtra“ | - | 4 | - | 2003, 2005, 2008, 2009–10 |
| Panevėžio „Statyba“ | - | 3 | - | 1957, 1967, 1971 |
| Kauno rajono „Hegelmann“ | - | 3 | - | 2022, 2024, 2025 |
| Klaipėdos „Baltija“ | - | 2 | - | 1953, 1964 |
| Plungės „Babrungas“ (1955 m. – „Linų audiniai“; 1978 m. – „Kooperatininkas“) | - | 2 | - | 1955, 1978 |
| Tauragės „Tauras“ | - | 2 | - | 1989, 2008–09 |
| FK Šiauliai | - | 2 | - | 1991, 2012–13 |
| Šiaulių „Vėliava“ | - | 1 | - | 1947 |
| „Kauno audiniai“ | - | 1 | - | 1949 |
| Vilniaus „Dinamo“ | - | 1 | - | 1952 |
| Kauno KKI | - | 1 | - | 1959 |
| Mažeikių „Atmosfera“ | - | 1 | - | 1979 |
| Vilniaus „Riteriai“ (iki 2018 m. – FK Trakai) | - | 1 | - | 2015–16 |
| FA Šiauliai | - | 1 | - | 2023 |
Finalai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarybiniais metais LTSR taurės turnyrai pradėti rengti dienraščio „Tiesa“ iniciatyva, kuri įsteigė taurę, vadintą Tiesos taure. Turnyras vadintas Tiesos taure taip pat ir kurį laiką po Nepriklausomybės atgavimo.
Vartininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pateikiamas sąrašas vartininkų, kurie taurės finalo rungtynėse nepraleido įvarčių (sužaisdami daugiau nei pusę rungtynių), neįskaitant 11 m baudinių serijų pasibaigus rungtynėms.
| Vartininkas | „Sausios rungtynės“ | Metai (komandos) |
|---|---|---|
| Armantas Vitkauskas | 4× | 2012 (Žalgiris), 2016-p (Žalgiris), 2016-r (Žalgiris), 2018 (Žalgiris) |
| Jurgis Bobrovas | 3× | 1948 (Inkaras), 1949 (Inkaras), 1951 (Inkaras) |
| A. Samosiukas | 2× | 1966 – 2× (Žalgiris NV) |
| Juozas Vaitkevičius | 2× | 1968 (Nevėžis), 1970 (Nevėžis) |
| Romualdas Lincevičius | 2× | 1978 (Kelininkas), 1979 (Kelininkas) |
| Artūras Ramoška | 2× | 1985 (Banga), 1989 (Banga) |
| Valdemaras Martinkėnas | 2× | 1990 (Žalgiris), 1999 (Kareda) |
| Darius Spetyla | 2× | 1991 (Žalgiris), 1993 (Žalgiris) |
| Eduardas Kurskis | 2× | 2004 (FBK), 2005 (FBK) |
| Saulius Klevinskas | 2× | 2009 (Sūduva), 2015 (Žalgiris) |
| Vladas Tučkus | 1× | 1950 (Elnias) |
| Vytautas Striuoga | 1× | 1952 (Karininkų namai) |
| Vladas Bundorfas | 1× | 1954 (Inkaras) |
| Petras Lapė | 1× | 1955 (KPI) |
| L. Pozneris | 1× | 1956 (Raudonasis spalis) |
| Vytautas Bauža | 1× | 1957 (Elnias) |
| J. Rybakevičius | 1× | 1959 (Elnias) |
| J. Čebatoriūnas | 1× | 1963 (Saliutas) |
| Algirdas Gustaitis | 1× | 1966 (Saliutas) |
| Juozas Jieznas | 1× | 1969 (Inkaras) |
| B. Vasiliauskas | 1× | 1970 (Minija) |
| Algis Gerdvilis | 1× | 1971 (Pažanga) |
| Adolfas Sidabras | 1× | 1973 (Nevėžis) |
| S. Byčkovas | 1× | 1975 (Vienybė) |
| Antanas Vaseris | 1× | 1977 (Granitas) |
| Vladas Bertalis | 1× | 1981 (Granitas) |
| Vincas Kateiva | 1× | 1982 (Pažanga) |
| Virginijus Liubšys | 1× | 1985 (Ekranas) |
| Sigitas Žvirblis | 1× | 1987 (SRT) |
| Robertas Ožakauskas | 1× | 1987 (Inkaras) |
| Marius Poškus | 1× | 1990 (Sirijus) |
| Gintautas Juodelis | 1× | 1992 (Lietuvos Makabi) |
| Vaidas Žutautas | 1× | 1996 (Kareda) |
| Algimantas Briaunys | 1× | 1997 (Žalgiris) |
| Egidijus Liubauskas | 1× | 1998 (Ekranas) |
| Arvydas Skrupskis | 1× | 2000 (Ekranas) |
| Marius Poškus | 1× | 2001 (Atlantas) |
| Liudvikas Valius | 1× | 2004 (Atlantas) |
| Gytis Padimanskas | 1× | 2006 (Sūduva) |
| Emilijus Zubas | 1× | 2012 (Ekranas) |
| Rodrigo Josviaki (Brazilija) | 1× | 2017 (Stumbras) |
| Ivan Kardum (Kroatija) | 1× | 2019 (Sūduva) |
| Mantas Bertašius | 1× | 2024 (Banga) |
| Arijus Bražinskas | 1× | 2024 (Hegelmann) |
| Vytautas Černiauskas | 1× | 2025 (Panevėžys) |
| Deividas Mikelionis | 1× | 2026 (Kauno Žalgiris) |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 62.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“. – Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 125.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 1071.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 341
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1960-07-31
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1966-09-04
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1981-05-12
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1981-08-04?
- 1 2 Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 62.
- ↑ LFF taurės finalininkai kovos dėl naujo trofėjaus. 2012-05-08, Lff.lt (archyvuota 2026-10-14).
- ↑ LFF taurė pas Klaipėdos merą atkeliavo lyg žvaigždė. 2016-09-22, Lff.lt (tikrinta 2026-10-14).
- ↑ LFF veiklos ataskaita 2022 (psl. 9).
- ↑ Taurės finalas – spalio 16 dieną Kauno stadione. 2022-10-04, Lff.lt (tikrinta 2026-10-14).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lithuania - List of Cup Finals (Rsssf.org)
- Samtlige pokalfinaler fra Litauen (Foot.dk)
- Lithuania Cup (Soccerway.com)
- Lithuania Cup Archyvuota kopija 2024-08-30 iš Wayback Machine projekto. (Almis.sritis.lt)
- LFF taurė (Lietuvosfutbolas.lt)