Pereiti prie turinio

Siauralapis gaurometis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chamaenerion angustifolium
Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium)
Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Image Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Image Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Image Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Image Rosidae)
Šeima: Nakvišiniai
(Image Onagraceae)
Gentis: Gaurometis
(Image Chamaenerion)
Rūšis: Siauralapis gaurometis
(Image Chamaenerion angustifolium)

Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium) – nakvišinių (Onagraceae) šeimos gauromečių (Chamaenerion) genties augalas.

Daugiametis, iki 150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas paprastas arba viršūnėje kiek šakotas, apvalus, plikas. Lapai pražanginiai, lancetiški, 5–12 cm ilgio, 0,7–2,0 cm pločio. Žiedai iki 3 cm skersmens, netaisyklingi, susitelkę ilgose kekėse stiebo viršūnėje. Vainiklapiai šviesiai rožiniai. Vaisius – 4–9 cm ilgio, ankštaros pavidalo dėžutė. Sėklos smulkios, pailgos, su skrituliukais.

Žydi birželio – rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebių palaipomis.

Auga skynimuose, miškuose, kirtimuose. Vaistams bei maistui vartojami lapai. Gauromečių lapai renkami iki Joninių, kai šie augalai pražysta purpurine spalva.

Pagal mokslinius tyrimus[1] aptikta koncentracija: flavonoidų, polifenolių, elagitantinų, fenolinių ir amino rūgščių (alaninas). Lapuose yra 10–20 % rauginių medžiagų, 15 % gleivių, iki 150 mg % askorbino rūgšties.

Image
Gauromečio arbatžolės

Augalas medingas ir aliejingas, lapai vartojami kaip žaliosios arbatos pakaitalas. Jauni lapai, stiebai tinka salotoms. Tradicinėje medicinoje minimas poveikis šiuo metu yra tiriamas laboratorijose in vitro bei in vivo.[2]

  1. ↑ Antonenko, M. S., Mesnjankina, V. S., Malankina, E. L. (2024). „Variety of active ingredients in leaves and flowers of Chamaenerion angustifolium (L.) Scop., depending on type of natural population“. Овощи России (3): 36–44. Nuoroda tikrinta 2026-07-22.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (nuoroda)
  2. ↑ Adamczak, A., Dreger, M., Seidler-Łożykowska, K., Wielgus, K. (2020). „Pharmacological properties of fireweed (Epilobium angustifolium L.)“. Herba Polonica. 66 (1): 1–10. Nuoroda tikrinta 2026-07-22.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (nuoroda)
Image