Teodoridas II
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Teodoridas II | |
|---|---|
 | |
| Teodoridas II. Imaginacinis paveikslas ispanų knygoje | |
| Baltų dinastija | |
| Gimė | ~422 m. |
| Mirė | 466 m. (~44 metai) |
| Tautybė | gotas |
| Religija | arijonizmas |
| Vestgotų karalius | |
| Ėjo pareigas | 453 – 466 |
| Pirmtakas | Torismundas |
| Įpėdinis | Eurikas |
 Vikiteka | Teodoridas II |
Teodoridas II (arba Teoderikas II, Teodorikas II; lot. Theodericus, Theoderidus, got. 𐌸𐌹𐌿𐌳𐌰𐍂𐌴𐌹𐌺𐍃 •𐌱•) – vestgotų (vizigotų) karalius, valdęs Tulūzos karalystę 453–466 m. Jis priklausė garsiai Baltų dinastijai ir buvo Teodorido I sūnus.
Teodoridas II sostą išsikovojo nužudydamas savo vyresnįjį brolį Torismundą, pateisindamas savo poelgį tuo, kad brolis ketino nutraukti strateginę vestgotų sąjungą (kaip federatai) su Vakarų Romos imperija. Valdymo pradžioje Teodoridas II buvo ištikimas romėnų sąjungininkas. Jis palaikė itin artimus ryšius su imperatoriumi Avitu (vaikystėje tėvo dvare jį mokė lotynų literatūros tas pats būsimasis imperatorius Avitas), kurį pats aktyviai protegavo į Romos sostą[1]. Istoriniuose šaltiniuose (ypač romėnų rašytojo, diplomato, vyskupo Sidonijaus Apolinario laiškuose) jis aprašomas kaip kultūringas valdovas, mėgęs šachmatus, bendravimą su intelektualais ir vertinęs romėnų gyvenimo būdą, nors oficialiai išpažino arijonų krikščionybę.
Veikdamas kaip Romos sąjungininkas, Teodoridas II 456 m. surengė didžiulį karo žygį į Ispaniją. Pirėnų pusiasalio šiaurės vakarinėje dalyje neseniai ten susikūrusią svebų karalystės kariuomenę jis sutriuškino (Orbigo mūšyje) ir nusiaubė jų žemes, taip smarkiai išplėsdamas vestgotų įtaką pusiasalyje. Kai tais pačiais metais imperatorius Avitas buvo nuverstas, Teodorikas II nusisuko nuo Romos ir bandė veikti nepriklausomai. Tačiau naujasis energingas Vakarų Romos imperatorius Majorianas 458 m. įsiveržė į Pietų Galiją, sumušė Teodoriką II prie Arlio ir privertė jį grįžti prie romėnų vasalo (federato) statuso bei atsisakyti naujų užkariavimų. Po Majoriano mirties 461 m. Teodorikas II vėl atsisuko prieš romėnus. Jis užėmė Narboną, tačiau 463 m. Orleano mūšyje patyrė pralaimėjimą prieš romėnų karvedį Egidijų ir frankus.
Teodoriko II likimas buvo toks pat, kaip ir jo brolio – 466 m. jį nužudė (pasamdė žudikus) jo paties jaunesnysis brolis Eurikas, kuris ir perėmė sostą. Valdant Eurikui, vestgotai galutinai nutraukė saitus su žlungančia Roma ir sukūrė visiškai nepriklausomą savo karalystę pietų Prancūzijoje ir beveik visoje Ispanijoje.
