Pereiti prie turinio

Vytauto apygarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Image
Paminklas netoli Suvieko
Image
Broniaus Krivicko redaguotas partizanų laikraštis „Aukštaičių kova“

Vytauto apygarda – rezistencinio pasipriešinimo apygarda, vienijusi Švenčionių, Utenos ir Rokiškio apskričių partizanus.[1]

Apygardą sudarė 3 rinktinės:

Vytauto apygardos vadai:

NuoIkiAsmuoPaveikslasVeikla
1945 m. rugpjūčio mėn.-Jonas Kimštas-Dėdė, Dobilas, dėdė Jonas, Aukštaitis, Žalgiris, ŽygūnasImage
1945 m. rugsėjo mėn.1945 m. gruodžio 1 d.Vladas Mikulėnas-LubinasImagežuvo Biliakiemio kaime
1945 m. gruodžio mėn.1946 m. spalio 1 d.Bronius Zinkevičius-Artojasžuvo Sūdalaukio kaime
1946 m. spalio mėn.1947 m. birželio mėn.vėl Jonas Kimštas1952 m. rugsėjo mėn. J.Kimštas sutiko bendradarbiauti su NKVD (agentūrinis slapyvardis - Jurginis), mirė 1974 m. Vilniuje
1947 m. birželio mėn.1949 m. kovo 24 d.Vincas Kaulinis-MiškinisImagežuvo Nolėnų kaime
1949 m. kovo mėn.1951 m. gruodžio mėn.Bronius Kalytis-SiaubasImage1951 m. gruodžio 20 d. apgaule į MGB organizuotą susitikimą įvilioti apygardos vadas Bronius Kalytis-Siaubas, Liutauras ir Mykolas Urbonas-Liepa

Suimtas sutiko bendradarbiauti su NKVD, išdavė 35 partizanus, tarp jų keletą vadų ir buvusį Šiaurės Rytų Lietuvos srities vadą Joną Kimštą.

Image
Vytauto apygardos partizanai 1947 m.

Apygarda įkurta 1945 m. rugpjūčio mėn., štabas nustojo egzistavęs 1952 m. pradžioje.

Apygardoje leisti laikraščiai „Aukštaičių kova“ ir „Laisvės šauklys“.

  1. ↑ Nijolė Gaškaitė‑Žemaitienė, Gintaras Vaičiūnas. Vytauto apygarda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 311-312 psl.