Šiaurinė žirafa
Šis straipsnis apie gyvūną. Apie žvaigždyną skaitykite straipsnyje Žirafa (žvaigždynas).
 |
Šį straipsnį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos redakcinius standartus. Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos. Peržiūrėkite straipsnio struktūrą, formatavimą, išnašų naudojimą, enciklopedinį stilių ir t. t. |
| Giraffa camelopardalis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Žirafa (Giraffa camelopardalis) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Giraffa camelopardalis Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
 Paplitimas |
Šiaurinė žirafa (Giraffa camelopardalis) – žirafinių (Giraffidae) šeimos stambus porakanopis žinduolis. Aukščiausias gyvūnas pasaulyje.[1]
Išskiriami 8 porūšiai.[1]
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paplitęs Afrikos (daugiausia Rytų) savanose.[2]
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvūnas atpažįstamas iš ilgo kaklo ir ryškių dėmių ant kūno. Patinų ūgis iki 5,5 m (didžiausių siekė beveik 6 m)[3][4], sveria 800-1930 kg, patelių ūgis iki 4,5 m, svoris 550-1180 kg.[5] Uodegos ilgis 90–110 cm.[4] Kailis gelsvai rudas su leopardiškomis dėmėmis. Kiekvieno individo kailio raštas unikalus. Abiejų lyčių žirafos turi ragelius, tačiau patinų didesni. Kaklas labai ilgas, kad gyvūnas galėtų pasiekti medžių lapiją. Kojos taip pat ilgos, priekinės 10 % ilgesnės už užpakalines. Dėl tokio kojų ilgumo žirafoms sunku pasilenkti prie žemės, todėl jos geria plačiai išsiskėtusios.[3] Gali bėgti 55 km/h greičiu. Dėl savo neįprastos sandaros žirafos turi savitą kraujotakos sistemą. Gyvūno širdis sveria ~10 kg, o kad kraujas pasiektų smegenis būdingas dvigubai didesnis nei kitų didelių žinduolių kraujospūdis.
Gyvena nedidelėmis ~12 individų grupėmis, kurias sudaro patinas ir patelės su jaunikliais.[1] Minta akacijų, miramedžių, viršūklių lapais ir vaisiais. Turi ilgą ir kietą liežuvį. Suaugusios žirafos natūralių priešų beveik neturi, į jas kartais kėsinasi liūtai, tačiau galingu kojos spyriu žirafa gali sulaužyti priešo kaulus. Jauniklius gali užpulti liūtai, hienos, hieniniai šunys. Gyvenimo trukmė laukinėje gamtoje 20-25 metai, nelaisvėje - iki 28 metų. Nėštumas trunka apie 15 mėn.,[6] paprastai gimsta vienas jauniklis.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 4 Baleišis 2006, p. 53.
- ↑ Muller, Z., Bercovitch, F., Brand, R., Brown, D., Brown, M., Bolger, D., Carter, K., Deacon, F., Doherty, J.B., Fennessy, J., Fennessy, S., Hussein, A.A., Lee, D., Marais, A., Strauss, M., Tutchings, A., Wube, T. (2018 m.) „Giraffa camelopardalis“. iucnredlist.org
- 1 2 David Burnie (2004). Mažoji gyvūnų enciklopedija. Vilnius: Aktėja. p. 294. ISBN 9955-529-63-6.
- 1 2 Didžioji gyvūnų enciklopedija. Vilnius: Lektūra. 2000. p. 52. ISBN 9986-854-54-7.
- ↑ Lory Herbison, George W. Frame „Northern giraffe“. britannica.com
- ↑ „Giraffes (Giraffa spp.) Fact Sheet: Reproduction & Development“. ielc.libguides.com
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Baleišis, Rimantas (2006). Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: VU Ekologijos institutas. ISBN 9986-443-36-9.
