Pšasnyšo apskritis
| Pšasnyšo apskritis lenk. Powiat przasnyski | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija | ||||||
| Vaivadija |  Mazovijos vaivadija | ||||||
| Administracinis centras | Pšasnyšas | ||||||
| Gyventojų | 53 168 | ||||||
| Plotas | 1 217,82 km² | ||||||
| Tankumas | 44 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | WPZ | ||||||
| Tinklalapis | www.powiat-przasnysz.pl/ | ||||||
Pšasnyšo apskritis (lenk. Powiat przasnyski) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje. Apskrities centras įsikūręs Pšasnyšo mieste. Apskritis šiaurėje ribojasi su Ščytno apskritimi, rytuose su Ostrolenkos, pietryčiuose su Mazovijos Makuvo, pietvakariuose su Cechanuvo, vakaruose su Mlavos ir šiaurės vakaruose su Nidzicos apskritimi. Apskrityje yra 7 valsčiai.
Apskrities valsčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 7 valsčiai:
| Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Centras |
| Pšasnyšas | miesto | 25,2 | 17 069 | |
| Choželės valsčius | miesto-kaimo | 371,5 | 10 117 | Choželė |
| Jednorožeco valsčius | kaimo | 231,6 | 7 192 | Jednorožecas |
| Pšasnyšo valsčius | kaimo | 183,9 | 7 165 | Pšasnyšas * |
| Černice Borovės valsčius | kaimo | 120,3 | 4 029 | Černice Borovė |
| Krasnės valsčius | kaimo | 100,9 | 3 841 | Krasnė |
| Kžinovloga Malos valsčius | kaimo | 184,4 | 3 535 | Krzynovloga Mala |
| * nepriklauso valsčiui | ||||
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo V a. pr. m. e. iki XII a. apskrityje gyveno baltų gentis galindai.[1] XI a.-XIII a. vykstant aršioms galindų kovoms su jų pietiniais kaimynais mazoviečiais, dalis galindų pasitraukė į rytus, į jotvingių žemes.
Nuo X a.-XI a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Plocko departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Plocko departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Plocko vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Plocko gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai.
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo reicho Rytų Prūsijai. 1945–1975 m. priklausė Varšuvos vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Ostrolenkos vaivadijai ir Cechanuvo vaivadijai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrai | 53 168 | 100% | 26 663 | 50,1% | 26 505 | 49,9% |
| Miestai | 19 861 | 100% | 10 283 | 51,8% | 9 578 | 48,2% |
| Kaimai | 33 307 | 100% | 16 380 | 49,2% | 16 927 | 50,8% |
