Vatikano priklausiniai
| Istorinis Romos centras, ekstrateritorinėmis teisėmis valdomi Vatikano priklausiniai ir Šv. Pauliaus bazilika už sienų | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta | 1980: 1990: |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, ii, iii, iv, vi |
| (angl.) (pranc.): 91 | |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1980 (4-oji sesija) |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Vatikano priklausiniai (it. Villa Adriana) – Vatikano miestui valstybei priklausantys statiniai, kurie yra už Vatikano ribų. Tai yra savotiški eksklavai.
Šie priklausiniai suformuoti Laterano sutartimi ir turi išskirtinį statusą. Šiuose objektuose, išsibarsčiusiuose visoje Romoje ir Italijoje, yra įsikūrusios pagrindinės įstaigos, reikalingos Šventojo Sosto misijai vykdyti.[1] Šias įstaigas ir Gandolfo rūmus saugo ne Italijos policija, o Vatikano gvardija.[2]
Šalia Vatikano sienų, tačiau jau už jo ribų yra Popiežiaus Pauliaus VI audiencijų salė, Šventosios kanceliarijos rūmai ir Teutonų kapinės. Toliau Romos mieste yra didžiosios bazilikos, įvairūs rūmai, mokymo įstaigos. Už Romos miesto yra Popiežiaus Kastel Gandolfo rūmai ir dar keliolika statinių, išsimėčiusių Lorete, Asyžiuje, Padujoje ir Arizonoje.[1]
Romoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal pavaldumą statiniai, esantys Romos mieste, skirstomi į dvi grupes: ekstrateritoriniai turi tas pačias teises kaip ambasados, juose galioja Vatikano teisinė sistema, mokesčiai ir pan.; neekstrateritoriniai priklauso Vatikano valstybei.
Ekstrateritoriniai:
- Laterano Šv. Jono bazilika
- Didžioji Švč. Marijos bazilika (Basilica di Santa Maria Maggiore);
- Šv. Pauliaus bazilika už sienų (Basilica di San Paolo fuori le Mura);
- Laterano rūmai, Popiežiškasis Laterano universitetas ir gretimi pastatai;
- Šventosios kanceliarijos rūmai;
- Tikėjimo propagandos rūmai (Palazzo di Propaganda Fide) Ispanijos aikštėje;
- Atsivertusiųjų rūmai (Palazzo dei Convertendi);
- Povilo VI audiencijų salė
- Teutonų kapinės (Campo Santo Teutonico);
- Šv. Augustino ordino kurija;
- Džanikolo kalva su statiniais: Popiežiškasis miesto universitetas, Popiežiškoji Šiaurės Amerikos kolegija, Ukrainos Šv. Juozapato popiežiškoji kolegija, Romos popiežiškoji kolegija ir Vaikelio Jėzaus ligoninė;
- Jėzuitų kurijos kompleksas
- Šv. Kalisto rūmai (Palazzo San Callisto);
- Vikariato rūmai (Palazzo Maffei Marescotti);
- Kanceliarijos rūmai (Palazzo della Cancelleria);
- Šv. Pijaus rūmai;
- Popiežiškoji mažoji seminarija.
Visi ekstrateritoriniai priklausiniai 1990 m. pripažinti kaip pasaulio paveldo objektas.[3]
- Didžioji Švč. Marijos bazilika
- Šv. Pauliaus bazilika už sienų
- Kanceliarijos rūmai
- Tikėjimo propagandos rūmai
- Vikariato rūmai
- Atsivertusiųjų rūmai
- Šventosios kanceliarijos rūmai
- Šv. Pijaus rūmai
- Popiežiškasis miesto universitetas
- Popiežiškoji Šiaurės Amerikos kolegija
Neekstrateritoriniai:
- Šventųjų apaštalų rūmai prie Šv. Apaštalų bazilikos (Basilica dei Santi XII Apostoli);
- Rūmai prie Šv. Karlo bažnyčios (San Carlo ai Catinari);
- Belarmino kolegija prie Šv. Ignoto bažnyčios;
- Archeologijos institutas, Popiežiškasis Rytų institutas, Popiežiškoji Lombardijos seminarija, Rusijos kolegija Santa Maria Maggiore aikštėje;
- Šv. Apolinaro rūmai
Kitur
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ekstrateritoriniai:
- Gandolfo pilies rūmai, Barberinio vila su sodais ir kitais statiniais;
- Švč. Galerijos Marijos bažnyčia (Santa Maria di Galeria) Romos miesto pakraštyje.
Neekstrateritoriniai:
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Lateran Treaty of 1929, Articles 13–16
- ↑ „Patti Lateranensi“. vatican.va. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-19. Nuoroda tikrinta 2013-11-06.
- ↑ Historic Centre of Rome, the Properties of the Holy See in that City Enjoying Extraterritorial Rights and San Paolo Fuori le Mura
| |||||||||||||||||