Jump to content

Lebanon

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia

Nagsasabtan: 33°50′N 35°50′E / 33.833°N 35.833°E / 33.833; 35.833

Libano a Republika
الجمهورية اللبنانية
Wagayway ti Lebanon
Wagayway
Eskudo ti Lebanon
Eskudo
Nailian a kanta: 
Lokasion ti Lebanon
Lokasion ti Lebanon
Kapitolio
ken kadakkelan a siudad
Beirut
33°54′N 35°32′E / 33.900°N 35.533°E / 33.900; 35.533
Opisial a sasaoArabiko
Nagan dagiti umiliTaga-Lebanon, Libano
GobiernoUnitario a parlamentario
multi-kompesionalismo a republika[1]
Michel Aoun (ميشال عون)
Najib Mikati (نجيب ميقاتي)
Nabih Berri (نبيه برّي)
LehislaturaParlamento
Pannakabangon
1 Septiembre 1920
 Batay-linteg
23 Mayo 1926
 Naideklara ti wayawaya
22 Nobiembre 1943
 Wayawaya (Timmipon iti UN / nagpatingga ti bilin ti Pransia)
24 Oktubre 1945
 Ipapanaw dagiti Dagiti puersa ti Pransia
31 Disiembre 1946
Kalawa
 Dagup
10,452 km2 (4,036 sq mi) (Maika-166)
 Danum (%)
1.8
Populasion
 Karkulo idi 2015
5,851,000[2] (Maika-112)
 Densidad
560/km2 (1,450.4/sq mi) (Maiak-21)
GDP (PPP)Karkulo idi 2014
 Dagup
$81.122 -bilion[3] (Maika-88)
 Tunggal maysa a tao
$17,986[2][3] (Maika-80)
GDP (nominal)Karkulo idi 2014
 Dagup
$49.919 -bilion[3] (Maika-86)
 Tunggal maysa a tao
$11,068[2][3] (Maika-71)
HDI (2014)increase 0.769[4]
nangato · Maika67
KuartaLibra ti Lebanon (LBP)
Sona ti orasUTC+2 (EET)
 Kalgaw (DST)
UTC+3 (EEST)
Pagmanehuankanawan[5]
Kodigo ti panagtawag+961
Kodigo ti ISO 3166LB
TLD ti internet.lb
  1. Ibaga ti Artikulo 11 ti Batay-linteg ti Lebanon: "Ti Arabiko ket isu ti opisial a nailian a pagsasao. Ti linteg ti mangikeddeng kadagiti kaso a ti pagsasao a Pranses ket isunto ti mausar." Kitaen ti: Pagsasao a Pranses idiay Lebanon

Ti Lebanon (Arabiko: لبنان Libnān wenno Lubnān; Arabiko a Libano: [lɪbˈneːn]; Arameo: לבנאן; Pranses: Liban), opisial a ti Libano a Republika[nb 1] (Arabiko: الجمهورية اللبنانية al-Jumhūrīyah al-Lubnānīyah; Libano nga Arabiko: [elˈʒʊmhuːɾɪjje l.ˈlɪbneːnɪjje]; Pranses: République libanaise), ket pagilian idiay Akinlaud nga Asia. Daytoy ket bineddengan babaen ti Siria iti amianan ken daya ken ti Israel iti abagatan.

Dagiti nagibasaran

[urnosen | urnosen ti taudan]
  1. "The Lebanese Constitution" (PDF). Presidency of Lebanon. Naiyarkibo manipud iti kasisigud (PDF) idi 2012-01-19. Naala idi 20 Agosto 2011.
  2. 1 2 3 "2015 Revision of World Population Prospects". United Nations Department of Economic and Social Affairs.
  3. 1 2 3 4 "Lebanon". International Monetary Fund. Naala idi 19 Abril 2012.
  4. "2015 Human Development Report" (PDF). United Nations Development Programme. 2015. Naala idi 15 Disiembre 2015.
  5. "Driving in Lebanon". adcidl.com. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2013-01-17. Naala idi 17 Enero 2013.
  1. Ti Republka ti Lebanon ket isu ti kadawyan a maibagbaga babaen ti dagiti ahensia ti gobierno ti Lebaon. Ti naibagbag a Republika ti Libano ket ti literal a patarus ti opisial a nagan iti Arabiko ken Pranses a saanen a maus-usar itan. Ti Libano nga Arabiko ket isu ti kadawyan a maisasao babaen dagiti umili ti Lebanon.

Bibliograpia

[urnosen | urnosen ti taudan]

Adu pay a mabasbasa

[urnosen | urnosen ti taudan]
  • Arkadiusz, Plonka. L’idée de langue libanaise d’après Sa‘īd ‘Aql, Paris, Geuthner, 2004 (French) ISBN 2-7053-3739-3
  • Firzli, Nicola Y. Al-Baath wa-Lubnân [Arabic only] ("The Baath and Lebanon"). Beirut: Dar-al-Tali'a Books, 1973
  • Fisk, Robert. Pity the Nation: The Abduction of Lebanon. New York: Nation Books, 2002.
  • Glass, Charles, "Tribes with Flags: A Dangerous Passage Through the Chaos of the Middle East", Atlantic Monthly Press (New York) and Picador (London), 1990 ISBN 0-436-18130-4
  • Gorton, TJ and Feghali Gorton, AG. Lebanon: through Writers' Eyes. London: Eland Books, 2009.
  • Hitti Philip K. History of Syria Including Lebanon and Palestine, Vol. 2 (2002) (ISBN 1-931956-61-8)
  • Norton, Augustus R. Amal and the Shi'a: Struggle for the Soul of Lebanon. Austin and London: University of Texas Press, 1987.
  • Sobelman, Daniel. New Rules of the Game: Israel and Hizbollah After the Withdrawal From Lebanon, Jaffee Center for Strategic Studies, Tel-Aviv University, 2004.
  • Riley-Smith, Jonathan. The Oxford Illustrated History of the Crusades. New York: Oxford University Press, 2001.
  • Salibi, Kamal. A House of Many Mansions: The History of Lebanon Reconsidered. Berkeley: University of California Press, 1990.
  • Schlicht, Alfred. The role of Foreign Powers in the History of Syria and Lebanon 1799–1861 in: Journal of Asian History 14 (1982)

Dagiti akinruar a silpo

[urnosen | urnosen ti taudan]

Image Dagiti midia a mainaig iti Lebanon iti Wikimedia Commons
Image Pakaammo ti panagbiahe idiay Lebanon manipud iti Wikivoyage (iti Ingles)