Dūkštas

Kitos reikšmės – Dūkštas (reikšmės).

Dūkštas

Miesto reginys iš vakarų

Dūkštas

55°31′12″š. pl. 26°19′19″r. ilg. / 55.520°š. pl. 26.322°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Ignalinos rajono savivaldybė

Gyventojų

646^[1]

Plotas

2,38 km²

Tankumas

271 žm./km²

Pašto kodas

LT-30042

Vikiteka

Dūkštas

Vietovardžio kirčiavimas ^[2] (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Dū́kštas
Kilmininkas:	Dū́kšto
Naudininkas:	Dū́kštui
Galininkas:	Dū́kštą
Įnagininkas:	Dū́kštu
Vietininkas:	Dū́kšte

lenk. Dukszty, rus. Дукшты

Dūkštas – miestas Ignalinos rajono savivaldybėje, 23 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. Seniūnijos centras, Dūkšto seniūnaitija. Stovi medinė Dūkšto šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (nuo 1936 m.), Dūkšto Švč. Trejybės cerkvė (sentikių), veikia Dūkšto geležinkelio stotis, biblioteka, ambulatorija, senelių globos namai (nuo 1992 m.). Senajame Dūkšte išlikęs Dūkšto dvaro pastatų ansamblis ir parkas.

Etimologija

Dūkšto yra vandenvardinė etimologija – miestas pavadintas pagal bendravardį ežerą – Dūkštą, telkšantį už 5 km į šiaurę nuo miesto. Pastarojo vardas siejamas su latv. duksts („pelkė, bala, valka“) ir liet. dūksinas („purvinas, nešvarus“).^[3]

Geografija

Svarbiausias pro Dūkštą nutiestas 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai kelias, šiauriau miesto išsišakoja keliai 113 Dūkštas–Visaginas ir 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas . Dūkšto didesnioji dalis ir centras yra į vakarus nuo geležinkelio Vilnius–Turmantas, čia yra Dūkšto geležinkelio stotis. Plentai į Ignaliną, Visaginą, Zarasus. Į šiaurę nuo miesto telkšo Parsvėtas, Parsvėtaitis, 2 km į pietus – Dysnai, 5 km į šiaurę – Dūkšto ežeras. Taip pat mieste yra ir bevardis tvenkinys.

Klimatas

1987 m. sausį mieste užfiksuotas žemiausios Lietuvoje mėnesio vidutinės temperatūros rekordas (-16,4 °C), o visų 1987 m. vidutinė temperatūra pakartojo Šiaulių žemiausios temperatūros rekordą (+3,6 °C). Be to, Dūkšte yra žemiausia Lietuvoje vidutinė daugiametė sausio temperatūra, siekianti -5,2 °C.^[4] Visus šiuos reiškinius sąlygoja tai, kad Dūkštas išsidėstęs pačiuose šalies rytuose, kur labiausiai įsivyravęs žemyninis klimatas, kuriam būdingos šaltesnės žiemos.

Istorija

Prie dabartinio Dūkšto, Senajame Dūkšte (Dūkšteliuose) viduramžiais buvo Dūkšto dvaras, kurį iki 1573 m. valdė Giedraičiai. Dūkštas minimas nuo 1737 m.

Dabartinis Dūkštas ėmė kurtis XIX a. viduryje, kai 1859–1862 m. buvo tiesiamas Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. 1861 m. liepą streikavo akmenskaldžiai, dirbantys prie geležinkelio; tai buvo pirmasis streikas Lietuvoje, aktyviausi jo dalyviai buvo nubausti rykštėmis. 1871 m. pastatyta cerkvė. XIX a. pabaigoje Dūkštas buvo Zarasų apskrities miestelis.^[5]

1895 m. sudegė 41 miestelio kiemas. 1897 m. atidarytas paštas. 1905 m. įvyko anticarinis mitingas. 1907 m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1908 m. leisti savaitiniai turgūs. Per I pasaulinio karo vokiečių okupaciją nutiestas siaurasis geležinkelis į Drują. 1919 m. įsikūrė sentikių parapija. 1920 m. miestas okupuotas Lenkijos. 1939 m. spalio 10 d. grąžintas Lietuvai. 1940 m. atidaryta biblioteka. Nuo 1940 m. priklausė Zarasų apskričiai, buvo valsčiaus ir apylinkės centras. Vilniaus Geležinio fondo komitetas Dūkšte įsteigė lietuvišką seklyčią. Vokiečių okupacijos metais nuo 1944 m. Dūkšte veikė LLA (Lietuvos Laisvės Armijos) organizacija, vadovavusi visos Zarasų apskrities valsčių LLA grupėms.^[6] Sovietinės okupacijos metais po II pasaulinio karo rajone veikė Vytauto apygardos Lokio rinktinės Lietuvos partizanai.

Po II pasaulinio karo pastatytas vaikų lopšelis-darželis, kultūros centras.^[7] 1956 m. gruodžio 28 d. suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, įkurta meno dirbinių įmonė, žemdirbystės instituto bandymų stotis (eksperimentinis ūkis ir sodininkystės tarybinis ūkis). Veikė ligoninė, poliklinika, Dūkšto bandymų stotis, meno dirbinių ir suvenyrų gamybinio susivienijimo „Dovana“ cechas (nuo 1969 m.), sviesto gamyklos cechas, „Kuro aparatūros“ remonto gamyklos filialas (nuo 1979 m.). 1949–1995 m. veikė Dūkšto duonos kombinatas (dabartinė bendrovė „Dūkšto duona“), buvo Ignalinos sviesto gamybos cechas, kepykla, žemės ūkio bandymų stotis, buitinio aptarnavimo paviljonas, ryšių skyrius, ligoninė (1954–1992), poliklinika, vaistinė.^[8]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Dūkšto svarba sumenko, pramonė susitraukė, stipriai sumažėjo gyventojų skaičius. 2012 m. patvirtintas Dūkšto herbas. 2020 m. uždaryta Dūkšto mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1894 m.	Dūkšto valsčiaus centras	Novoaleksandrovsko apskritis	Rusijos imperija
1919–1925 m.		Breslaujos apskritis	Vilniaus žemė (Lenkija)
1925–1939 m.		Švenčionių apskritis	Vilniaus vaivadija (Lenkija)
1939–1940 m.		Švenčionėlių apskritis
1940–1950 m.		Zarasų apskritis
1950–1953 m.	Dūkšto apylinkės centras	Dūkšto rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1956 m.	Dūkšto apylinkės centras
1956–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas
1959–1977 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Ignalinos rajonas
1977–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Dūkšto apylinkės centras	Ignalinos rajonas
1995–	Dūkšto seniūnijos centras	Ignalinos rajono savivaldybė	Utenos apskritis

Gyventojai

1941 m. į TSRS ištremti 7, 1949 m. – 5 Dūkšto gyventojai. Per masinį 1948 m. gegužės trėmimą iš Dūkšto geležinkelio stoties į TSRS išvežta 11 vagonų (77 šeimos) tremtinių.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.^[9]

1914 m.

1921 m.^[10]

1931 m.^[11]

1959 m.^sur.^[12]

1970 m.^sur.^[13]

1974 m.^[14]

1979 m.^sur.^[15]

739

726

1 076

1 689

1 968

1 444

1 500

1 633

1985 m.^[16]

1989 m.^sur.^[17]

2001 m.^sur.^[18]

2011 m.^sur.^[19]

2015 m.

2021 m.^sur.^[20]

-

1 600

1 193

1 070

888

812

732

-

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 888 žmonės:^[21]

Lietuviai – 65,09 % (578);
Rusai – 16,89 % (150);
Lenkai – 11,37 % (101);
Baltarusiai – 3,04 % (27);
Kiti – 3,6 % (32).

2001 m. gyveno 1 070 žmonės:^[22]

Lietuviai – 61,12 % (654);
Rusai – 20,47 % (219);
Lenkai – 12,52 % (134);
Baltarusiai – 3,36 % (36);
Kiti – 2,52 % (27).

1921 m. gyveno 1 076 žmonės:^[23]

Lenkai – 91,08 % (980);
Žydai – 0,65 % (7);
Baltarusiai – 0,09 % (1);
Kiti – 8,18 % (88).

Žymūs žmonės

Dvaro kapinėse, buvusiame Dūkšto bažnyčios šventoriuje palaidoti dailininkas Jonas Rustemas (1762–1835), pomologas Adomas Hrebnickis (1857–1941). Dūkšte užaugo Lietuvos Vyriausiasis kariuomenės vadas, divizijos generolas Stasys Raštikis (1896–1985).

Charles Rappoport (1865–1941), politikas, žurnalistas
Tomasz Zan (1902–1989), karininkas (Sen. Dūkšte)
Helena Stankiewicz (1904–1996), rašytoja (Sen. Dūkšte)
Vlada Mikštaitė (1924–2004), dainininkė, režisierė
Jerzy Turonek (1929–2019), istorikas
Jan Góra (1936–2023), dailininkas
Agnė Širinskienė (1975–), politikė

Galerija

Laisvės gatvė
Dūkšto daugiabučiai
Tarybinių karių kapinės
Dūkšto geležinkelio stotis
Tvenkinukas Dūkšte

Šaltiniai

↑ Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 95
↑ Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
↑ Dukszty (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 213 psl. (lenk.)
↑ enciklopedija.ignalinosvb.lt
↑ Kazys Misius. Dūkštas (miestas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 191 psl.
↑ Dūkštas: praeities ir dabarties pulsas. 2022-07-08, Voruta.lt (tikrinta 2026-09-11).
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
↑ Dūkštas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 441 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Dūkštas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Tomas 3: Demokratinis-Garibaldžio. – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1978, psl. 189.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Dūkštas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 465
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
↑ 1921 m. surašymo duomenys

Nuorodos

Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2023-03-26 iš Wayback Machine projekto.
Istorinės nuotraukos Archyvuota kopija 2006-11-19 iš Wayback Machine projekto.
Dūkštas. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 631 psl.

[1] Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)

[2] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[3] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 95

[4] Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.

[5] Dukszty (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 213 psl. (lenk.)

[6] .ignalinosvb.lt

[7] Kazys Misius. Dūkštas (miestas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 191 psl.

[8] Dūkštas: praeities ir dabarties pulsas. 2022-07-08, Voruta.lt (tikrinta 2026-09-11).

[9] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[10] Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.

[11] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

[MLTE-12] Dūkštas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 441 psl.

[13] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-14] Dūkštas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Tomas 3: Demokratinis-Garibaldžio. – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1978, psl. 189.

[15] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-16] Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Dūkštas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 465

[17] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[18] Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[19] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[20] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[21] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[22] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

[23] 1921 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]

[22]

[23]

ž a r Svarbiausios gyvenvietės Ignalinos rajono savivaldybėje
Miestai	· Dūkštas · Ignalina
Miesteliai	· Mielagėnai · Rimšė · Tverečius
Seniūnijų centrai	· Ceikiniai · Didžiasalis · Dūkštas · Ignalina · Kazitiškis · Linkmenys · Mielagėnai · Naujasis Daugėliškis · Rimšė · Tverečius · Vidiškės
Herbinės gyvenvietės	· Dūkštas (2012) · Ignalina (1997) · Mielagėnai (2008) · Vidiškės (2015)

ž a r Lietuvos miestai
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė - Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė - Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai