Talamankos Kordiljera
| Talamankos Kordiljera | |
|---|---|
 Krioklys Savegrės upėje, Talamankos Kordiljera, Kosta Rika | |
| Žemynas | Šiaurės Amerika |
| Šalys |  Kosta Rika, Panama |
| Aukščiausias taškas | Čiripo, 3820 m |
| Koordinatės | 9°30′ š. pl. 83°40′ v. ilg. / 9.500°š. pl. 83.667°r. ilg. |
| Kalnodara | alpinė kalnodara |
Talamankos Kordiljera (isp. Cordillera de Talamanca) – Kordiljerų kalnų sistemai priklausantis kalnagūbris, besidriekiantis Kosta Rikos ir Panamos teritorijomis. Kalnyno teritorija apima pietinę Limono provincijos dalį Kosta Rikoje, Naso Tjer Di komarką ir Bokas del Toro provinciją Panamoje.
Geografija ir gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai aukščiausia kalnų grandinė abiejose šalyse, jos aukščiausios viršukalnės yra Čiripo (3820 m), Kamukas (3554 m), Sera de la Muertė (3451 m), Baru (3475 m).
Kalnyną vagojančios svarbiausios upės yra Matina (Čiripo), Estrelja, Siksaola, Teribė ir Čanginola. Visos jos suteka į Karibų jūrą.
Talamankos Kordiljeros šlaitus dengia drėgnieji atogrąžų miškai (dėl didelės drėgmės daug kur susidarę rūko miškai). Virš 3000 m aukščio miškus keičia krūmynai, o virš 3400 m aukščio – aukštikalnių pievos paramai. Kalnai pasižymi didele biologine įvairove, gausu endeminių rūšių. Čia gyvena stambūs žinduoliai, kurie didžiojoje savo arealo dalyje yra nykstantys (jaguarai, pumos, Centrinės Amerikos tapyrai ir kt.).
Kalnų gamta saugoma La Amistado tarptautiniame, Čiripo nacionaliniame, Barbiljos nacionaliniame, Tapanti-Masiso Sero la Muertės nacionaliniame ir kituose parkuose bei rezervatuose. Jie visi 1990 m. paskelbti pasaulio paveldo paminklu dėl išsaugotos trapios atogrąžų miškų gamtos.[1]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalnuose nuo seno gyveno čibčų kalbomis kalbančios tautos. XVI a. ispanų šaltiniuose minimo tokios gentys, kaip ara, ateo, abicetaba, blancos, viceitas, korrhué, ucabarúa, valientes ir kitos. Iš jų vėliau išsivystė kabekarai, bribriai, nasai ir čanginai. Po to, kai XVI a. Kostą Riką ir Panamą kolonizavo ispanai, vietos tautos išsaugojo savo kalbas, tapatybes. XVII-XVIII a. jos priešinosi kolonizatoriams, sukūrė savo gentines monarchijas, tokias kaip Talamankos karalystė.[2]
Tik XX a. pradžioje jos galutinai integruotos į valstybes. Iki dabar dalyje kalnyno senieji gyventojai vis dar sudaro daugumą.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Talamanca Range-La Amistad Reserves / La Amistad National Park
- ↑ Stone, Doris (1962). The Talamanca Tribes of Costa Rica. Cambridge, Massachusetts: The Peabody Museum.
| ||||||||||||||||||||||
